Spalio pabaigoje iš JAV vykusio pasaulio stipriausiojo ugniagesio čempionato sugrįžo Lietuvos ugniagesių rinktinė. Šiemet joje buvo net 22 sportininkai – gausiausia iki šiol Lietuvos komanda. Tarp Las Vegase vykusio čempionato dalyvių – ir Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) nariai, penkiems iš kurių organizacija skyrė finansinę paramą. Sportininkai namo parsivežė medalius, įsimintinas patirtis ir dar kartą įrodė, kad stipri komanda gimsta iš sunkaus darbo bei tarpusavio palaikymo.
Medaliai – sunkaus darbo rezultatas
Vieną ryškiausių rezultatų čempionate pasiekė Mantas Dūda, iškovojęs pasaulio čempiono žiedą mišrioje kategorijoje, kurioje sumuojami trys geriausi individualūs pasirodymai. Jis taip pat pelnė sidabrą komandinėje mišrioje estafetėje, o individualią trasą įveikė greičiau nei per pusantros minutės.
„Tai pirmasis mano pasaulio čempiono žiedas, todėl emocijos – ypatingos. Manau, kad viena pagrindinių Lietuvos rinktinės sėkmės priežasčių buvo komandos vienybė. Kai labiausiai reikėjo, vienas kitą palaikėme, skatinome, padėdavome peržengti savo galimybių ribas“, – pasakoja M. Dūda.
Penkių sidabro medalių laimėtojas Marius Gasparėnas prisipažįsta siekęs aukso, tačiau šį kartą teko pripažinti varžovų pranašumą. Jaroslavas Višnevskis iškovojo sidabro ir bronzos medalius, o individualioje rungtyje jam iki prizinės vietos pritrūko vos poros sekundžių.
Karolis Grazinis į čempionatą vyko siekdamas apginti pasaulio čempiono titulus. Nors prieš varžybas patirta trauma sutrikdė pasirengimą, vieną titulą išsaugoti jam visgi pavyko.
Savo tikslus pasiekė ir Pasaulio pirmenybių debiutantas Artiomas Masian. Jis pateko į „Lions Den“ klubą ir varžybų finalą. Darius Adomaitis taip pat džiaugėsi viršijęs turėtus lūkesčius ir patekęs į varžybų finalą.
Pasirengimas, kuris praverčia ir gelbstint gyvybes
Pasaulio stipriausiojo ugniagesio čempionatas – ne vien sportinės varžybos. Jo rungtys atkartoja realias ugniagesių užduotis: kopimą į bokštą su įranga, sunkių daiktų transportavimą, nukentėjusiojo gelbėjimą. Tam reikia jėgos, greičio ir ištvermės.
Sportininkai pasakoja, kad pasirengimas čempionatui trunka beveik visus metus. Žiemą treniruojamasi sporto salėse, šiltuoju sezonu – specialiose bazėse su bokštais. Tokių bazių Lietuvoje kol kas yra tik dvi – Vilniuje ir Šiauliuose. Kai kuriems sportininkams iki treniruočių vietos tenka įveikti ir šimtą kilometrų.
„Varžybų užduotys labai panašios į tas, kurias atliekame gesindami gaisrus ir vykdydami gelbėjimo darbus. Todėl ruošimasis varžyboms leidžia mums ir realiose situacijose dirbti greičiau ir tiksliau“, – aiškina M. Dūda.
Profesinė sąjunga – daugiau nei pagalba tarnyboje
Ugniagesių teigimu, tarpusavio palaikymas svarbus ne tik varžybų trasoje. Šiemet UGPS finansiškai prisidėjo prie penkių savo narių dalyvavimo pasaulio čempionate. Parama padėjo padengti su varžybomis susijusias išlaidas ir sumažino sportininkams tenkančią finansinę naštą.
„Labai maloniai nustebino, kad profesinė sąjunga padengė mano startinius mokesčius ir draudimo išlaidas. Tai tikrai nemaža parama. Džiaugiuosi, kad ugniagesiai turi organizaciją, kuri palaiko juos siekiant savo tikslų“, – sako A. Masian.
Jam pritaria ir J. Višnevskis, dėkojantis UGPS už pagalbą išvykstant į JAV. M. Dūda pabrėžia, kad profesinės sąjungos veikla neapsiriboja darbo santykių klausimais – bendruomeniškumas ir parama sportui taip pat padeda stiprinti ugniagesių tarpusavio ryšius.
Pergalės pasaulyje, tačiau namuose – tie patys rūpesčiai
Nors Lietuvos ugniagesiai pasaulio čempionatuose demonstruoja aukščiausio lygio rezultatus, kalbėdami apie padėtį tarnyboje jie gerokai mažiau optimistiški.
Tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą, sportininkai pirmiausia tikisi didesnio dėmesio ugniagesių atlyginimams. Jų nuomone, dabartinis darbo užmokestis neatitinka nei profesijos keliamų reikalavimų, nei kasdienės rizikos.
„Dažnai susidaro įspūdis, kad politikams ugniagesiai yra kažkur prioritetų gale – kas liks, tą duos. Apie programą „1000“ kalbama jau gal penkerius metus, bet tarnybą pradėjęs jaunas ugniagesys vis dar negauna to tūkstančio. Atrodo, kad ugniagesiai sotūs pažadais“, – sako M. Dūda.
Anot jo, tokia situacija apsunkina naujų, fiziškai pasirengusių ir motyvuotų žmonių pritraukimą į tarnybą, kurioje kasdien rizikuojama sveikata ir gyvybe.
K. Grazinis taip pat pabrėžia, kad siūlant naujiems ugniagesiams tik šiek tiek didesnį nei minimalus darbo užmokestis atlyginimą, darbuotojų trūkumo problemos išspręsti nepavyks. D. Adomaitis nuomone, ugniagesių atlyginimas turėtų būti susietas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.
Pasaulio čempionate Lietuvos ugniagesiai dar kartą parodė, kiek gali pasiekti profesionalumas, atkaklumas ir stipri bendruomenė. Tačiau jų žinia politikams ne mažiau aiški: žmonės, kurie kasdien pasirengę gelbėti kitų gyvybes, turi sulaukti ne tik pagarbos už sportines pergales, bet, visų pirma, ir deramo savo darbo įvertinimo.







