Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (LPPPS) teigia, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado generolo Rustamo Liubajevo sprendimas atsistatydinti nesulaukus tyrimo dėl incidento Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pabaigos buvo netikėtas. Profesinės sąjungos vertinimu, dabar svarbiausia kuo greičiau ir objektyviau užbaigti tyrimą, atsakyti į visus klausimus ir iš susidariusios krizės išeiti sustiprinus visą sienos apsaugos sistemą.
„Vado sprendimas trauktis dar nebaigus tyrimo neišvengiamai kelia klausimų. Galbūt jis įvertino, kad dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis nebegalės efektyviai vadovauti tarnybai. Galbūt tyrime yra aplinkybių, kurios jam pačiam nėra palankios. Tačiau šiandien tai tik spėlionės. Atsakymus turi pateikti tyrimas, kurio išvadų visi laukiame“, – sako LPPPS pirmininkas Jevgenijus Amelinas.
Reikia aiškių atsakymų
Anot LPPPS, tyrimas turi atsakyti ne tik į klausimą dėl konkrečių pareigūnų veiksmų. Būtina įvertinti visą sprendimų ir informacijos perdavimo grandinę – nuo situacijos pasienyje iki tarnybos vadovybės.
„Turime aiškiai žinoti, kas tą dieną nutiko ne taip. Ar pasienyje buvę pareigūnai galėjo ir turėjo reaguoti kitaip? Ar tinkamai buvo suplanuoti jų veiksmai ir užtikrintas pakankamas pajėgų skaičius? Kurioje grandyje užstrigo informacija apie incidentą ir kodėl ji laiku nepasiekė visuomenės bei politikų? Kol neturėsime atsakymų, negalėsime nei padaryti išvadų, nei užtikrinti, kad tokia situacija nepasikartotų“, – teigia J. Amelinas.
Pareigūnai turi aiškiai žinoti, kaip gali ginti valstybės sieną
Profesinės sąjungos vertinimu, po tyrimo būtina peržiūrėti ir, kur reikia, koreguoti teisės aktus bei vidaus procedūras, reglamentuojančias pareigūnų prievartos priemonių, įskaitant šaunamuosius ginklus, panaudojimą.
„Valstybės sieną saugantis pareigūnas negali būti paliktas situacijoje, kai kritiniu momentu turi svarstyti ne tik kaip sustabdyti grėsmę, bet ir ar po to pats netaps ilgų tyrimų objektu. Pareigūnai negali trauktis ar bėgti, jie turi labai aiškiai žinoti, kokias priemones ir kokiomis aplinkybėmis gali naudoti jai apginti. Pastarųjų metų precedentai tiek policijoje, tiek pasienyje rodo, kad šio aiškumo šiandien vis dar trūksta“, – pabrėžia LPPPS pirmininkas.
Pasak J. Amelino, vien teisės aktų pakeitimų neužteks. Valstybė turi užtikrinti pakankamą VSAT finansavimą, pareigūnų skaičių ir tinkamą jų aprūpinimą. Reaguojant į pavojingus incidentus pasienyje turi būti galima operatyviai sutelkti pakankamas pajėgas, o pareigūnai turi turėti situacijai tinkamas specialiąsias priemones, įskaitant mažiau mirtinas alternatyvas šaunamajam ginklui.
„Dabar svarbiausia ne ieškoti, kam patogiausia suversti visą atsakomybę. Turime išmokti šios krizės pamokas, atkurti pareigūnų ir visuomenės pasitikėjimą sistema bei padaryti viską, kad kitą kartą valstybės sieną saugantys žmonės tiksliai žinotų, kaip turi veikti, turėtų tam reikalingas priemones ir jaustų, kad valstybė stovi už jų“, – sako J. Amelinas.
