Statutinėse tarnybose dirbantys pareigūnai dažnai pirmieji susiduria su konkrečiomis problemomis ir iššūkiais. Tokiomis, kurios įstaigų vadų ir politikų kabinetus pasiekia tik vėliau. Visgi pareigūnų atstovai į sprendimų priėmimą neretai įtraukiami tik tuomet, kai svarbiausi sprendimai jau būna priimti. Lenkijos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai įsitikinę – toks požiūris ne tik silpnina socialinį dialogą, bet ir gali turėti tiesioginės įtakos pačių tarnybų veiklos efektyvumui.
Apie tai Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) kvietimu Vilniuje viešėję Lenkijos profesinių sąjungų atstovai diskutavo su kolegomis iš Lietuvos ir kitų Baltijos šalių. Lenkijos policijos pareigūnams atstovaujantis Dariusz Brzezicki ir sienos apsaugos pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Robert Lis pabrėžia, kad dabartinėje saugumo situacijoje gebėjimas išgirsti pačius pareigūnus tampa svarbus ne tik sprendžiant įvairias socialines problemas.
Pareigūnai problemas pamato pirmieji
R. Liso teigimu, profesinės sąjungos statutinėse tarnybose atstovauja žmonėms, kurie kasdien dirba pasienyje, užkardose, centruose ir vadavietėse. Būtent jie pirmieji susiduria su nelegalios migracijos keliamais iššūkiais, kasdien mato darbuotojų trūkumą, aprūpinimo ar informacinių sistemų problemas ir tai, kaip tarnybos yra pasirengusios veikti krizinėse situacijose.
Todėl profesinių sąjungų dalyvavimas priimant sprendimus, anot jo, neturėtų būti suprantamas kaip formalumas.
„Kartais susidaro paradoksali situacija – koks nors patarėjas ar ekspertas, turintis tiesioginį priėjimą prie ministro, gali turėti daugiau įtakos nei organizacija, vienijanti tūkstančius pareigūnų. Taip, formaliai teisės aktų ar kitų sprendimų projektai su profesinėmis sąjungomis būna derinami, tačiau neretai tai nutinka tada, kuomet svarbiausi sprendimai jau yra priimti“, – pabrėžia R. Lis.
Jis sako, kad profesinės sąjungos nesiekia perimti ministrų, tarnybų vadovų ar padalinių vadų funkcijų. Tačiau pareigūnų atstovai turėtų būti įtraukiami į sprendimų priėmimą kuo anksčiau.
„Žmonių, kurie kasdien dirba sistemoje, patirtis gali padėti išvengti klaidų, vėliau atsiliepiančių pareigūnų darbo sąlygoms, jų saugumui ir visos tarnybos efektyvumui. Dialogas su profesinėmis sąjungomis nėra kliūtis tarnybos valdymui. Tai vienas iš jos stiprinimo įrankių“, – teigia Lenkijos atstovas.
Socialinis dialogas turi duoti rezultatą
D. Brzezickis taip pat pabrėžia, kad stipri profesinė sąjunga nėra tarnybos vadovybės priešininkė. Jos paskirtis – ne tik reaguoti į jau priimtus sprendimus, bet ir padėti ieškoti sprendimų problemoms, su kuriomis susiduria pareigūnai.
Tai ypač svarbu sprendžiant darbuotojų trūkumo, atlygio, aprūpinimo ir tarnybos organizavimo klausimus. Jeigu pareigūnai nemato perspektyvos, o jų problemos metų metus lieka neišspręstos, ilgainiui nukenčia ne tik žmonių motyvacija – silpnėja pati tarnyba.
Lenkijos profesinių sąjungų atstovų vertinimu, socialinis dialogas neturi apsiriboti susitikimų skaičiumi ar formaliu dokumentų derinimu. Jo vertę parodo tai, ar pareigūnų argumentai iš tiesų daro įtaką sprendimams.
Pasikeitusios grėsmės pareigūnų vaidmenį tik didina
Šis klausimas tampa dar aktualesnis pasikeitus saugumo situacijai regione. Karas Ukrainoje, nelegalios migracijos iššūkiai, dezinformacija, kibernetinės atakos ir kitos hibridinės grėsmės vis labiau trina ribą tarp išorės gynybos ir vidaus saugumo.
D. Brzezickio teigimu, todėl policija, sienos apsauga ir kitos statutinės tarnybos šiandien turi būti vertinamos kaip neatsiejama bendros valstybės saugumo sistemos dalis.
„Galime investuoti milijardus į kariuomenę ir modernią karinę techniką, tačiau valstybė nebus iš tiesų saugi, jeigu tuo pat metu neturės pakankamai gerai parengtų, aprūpintų ir motyvuotų policijos, sienos apsaugos pareigūnų. Šiandien tai yra tos pačios saugumo sistemos dalys“, – pabrėžia D. Brzezickis.
Lenkijos atstovų teigimu, pareigūnų trūkumas, jų pasirengimas, aprūpinimas ar motyvacija dabartinėmis aplinkybėmis nebėra vien socialinės ar darbo santykių problemos. Tai valstybės atsparumo klausimai.
Todėl, jų įsitikinimu, glaudesnis Lenkijos ir Baltijos šalių pareigūnų profesinių sąjungų bendradarbiavimas taip pat įgauna naują reikšmę. Regiono valstybės susiduria su panašiomis grėsmėmis ir problemomis, tad jų pareigūnų balsas turėtų būti girdimas ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygmeniu.
„Stipri valstybė prasideda ne vien nuo ginklų ar infrastruktūros. Ji prasideda ir nuo gebėjimo išgirsti žmones, kuriems krizės atveju teks būti vieniems pirmųjų jos gynybos linijojose“, – sako D. Brzezickis.
