Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) reikalauja šalies politines partijas susitarti – nuo 2028 metų viešajam saugumui privalo būti skiriama ne mažiau kaip 1,6 proc. BVP. Šis reikalavimas yra įtrauktas į NPPSS pasiūlymus XXI Vyriausybės programai ir jos įgyvendinimo priemonių planui. NPPSS parengtas dokumentas pateiktas Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai, Aplinkos ministerijai bei valdančiųjų partijų vadovams.
Profesinių sąjungų teigimu, šiandien Lietuva daug kalba apie saugumą, tačiau vidaus saugumo sistema vis dar nesulaukia tokio dėmesio, kokio reikalauja geopolitinė situacija ir augantys iššūkiai.
Vidaus saugumas – ne mažiau svarbus nei išorės gynyba
NPPSS pabrėžia, kad valstybės saugumas negali būti suprantamas vien per kariuomenės ar krašto apsaugos prizmę. Policijos pareigūnai, pasieniečiai, ugniagesiai gelbėtojai, viešojo saugumo pareigūnai, aplinkosaugininkai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai yra neatsiejama nacionalinio saugumo sistemos dalis.
Būtent šios tarnybos pirmosios reaguoja į krizes, hibridines grėsmes, masines nelaimes, neteisėtą migraciją, kontrabandą ar viešosios tvarkos pažeidimus.
„Valstybės saugumas prasideda ne kariuomenės poligonuose. Jis prasideda policijos komisariate, pasienio užkardoje, gaisrinėje, aplinkos apsaugos inspektoriaus darbo vietoje. Šiandien vidaus ir išorės saugumas yra tos pačios sistemos dalys, todėl investicijos į vieną iš jų negali vykti kitos sąskaita“, – sako NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė.
Pasak jos, ilgalaikis finansavimo modelis leistų atsisakyti kasmetinių diskusijų dėl elementarių poreikių finansavimo ir suteiktų galimybę planuoti sistemų stiprinimą ilgesnei perspektyvai.
Pareigūnų trūkumas tampa nacionalinio saugumo problema
NPPSS pateiktuose pasiūlymuose daug dėmesio skiriama statutinių įstaigų komplektavimui, darbo užmokesčiui, pareigūnų rengimui ir motyvacijai.
Profesinių sąjungų vertinimu, daugelyje tarnybų darbuotojų trūkumas jau pasiekė lygį, kai jis pradeda tiesiogiai veikti institucijų gebėjimą užtikrinti viešąjį saugumą. Tuo pačiu metu išlieka problemos dėl konkurencingo darbo užmokesčio, socialinių garantijų, pareigūnų pensijų sistemos ir tarnybos patrauklumo jaunimui.
NPPSS siūlo nuosekliai didinti investicijas į pareigūnų rengimą, užtikrinti darbo užmokesčio augimą, stiprinti socialines garantijas, gerinti darbo sąlygas ir kurti vidaus saugumo rezervą, kuris leistų efektyviau reaguoti į krizes bei ekstremalias situacijas.
Didesnis dėmesys ir aplinkos apsaugai
Pasiūlymuose atskira vieta skirta aplinkos apsaugos sistemai. NPPSS atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos pareigūnai šiandien sprendžia ne tik gamtosaugos klausimus, bet ir užduotis, tiesiogiai susijusias su valstybės saugumu, strateginių išteklių apsauga ir visuomenės interesų užtikrinimu.
Todėl profesinės sąjungos siūlo stiprinti Aplinkos apsaugos departamento pajėgumus, gerinti darbuotojų motyvaciją ir užtikrinti tinkamą finansavimą.
Anot NPPSS, aplinkos apsauga negali būti vertinama kaip antraeilė sritis, nes jos reikšmė valstybės atsparumui ir visuomenės gerovei nuolat auga.
Pareigūnai: sprendimai jau vėluoja, juos būtina priimti dabar
NPPSS primena, kad jau daugelį metų aktyviai dalyvauja teisėkūros procesuose, teikia pasiūlymus įstatymų projektams, strateginiams dokumentams, dirba darbo grupėse ir nuolat kelia pareigūnams bei darbuotojams aktualius klausimus nacionaliniu lygmeniu.
„Mes ne tik kalbame apie problemas, bet ir siūlome konkrečius sprendimus. 1,6 proc. BVP viešajam saugumui nėra profesinių sąjungų užgaida. Tai yra investicija į valstybės atsparumą, jos gebėjimą apsaugoti žmones ir tinkamai pasirengti ateities iššūkiams. Klausimas paprastas – ar valstybė yra pasirengusi tokiai investicijai, ar politikai supranta jos būtinybę“, – sako I. Kursevičienė.
NPPSS reikalauja, kad rengiant galutinį XXI Vyriausybės programos įgyvendinimo planą į profesinių sąjungų pasiūlymus būtų atsižvelgta, o vidaus saugumo stiprinimas taptų ne deklaruojamu, bet realiai įgyvendinamu valstybės prioritetu.
